Jau tapo tradicija vasario 16 – Valstybės atkūrimo dieną – paminėti Kražių gimnazijoje kartu su M.K. Sarbievijaus kultūros centru. Šiemet šventė buvo pavadinta ,,Tėvynę saugo atmintis“. Po gimnazijos direktorės R. Andrulienės šventinio sveikinimo pranešimą, paįvairintą iliustruota medžiaga, perskaitė 1ga klasės mokinys D. Mankevičius. Koncerte dalyvavo dvi lietuvių kartos – XX a. pradžios kultūros asmenybės ir skaitovai – šių dienų jaunimas. Tautiniais rūbais pasipuošusios dvi istorinės asmenybės – rašytoja, visuomenės veikėja Žemaitė (E. Brazauskaitė) ir Lietuvos Respublikos nacionalinio himno autorius, laikraščio ,,Varpas“ redaktorius, rašytojas Vincas Kudirka (E. Buivydas) teigė, kad laisvė ne dovana, gaunama iš valstybės ar vadovo, o gėris, kurį kasdien turi išsikovoti pats, savo pastangomis. Atsiliepdami į patriotų pamąstymus skaitovai pateikė daugybę neigiamų šiandieninio gyvenimo pavyzdžių apie materializmą, sukčiavimą, alkoholizmą, tikrąją ir tariamą politiką, purviną ir šventąjį karą. Laimingos šeimos pavyzdžių, anot Žemaitės, galima pamatyti visais laikais. Abiturientai D. Bukauskytė ir T. Martinkus suvaidino ištrauką iš rašytojos apsakymo ,,Sutkai“. Žemaitė gražia žemaičių tarme ir Kudirka aukštaitiškai kvietė dainininkus ir šokėjus prisiminti lietuvių liaudies dainas ir šokius, sakytinį tekstą. Dainavo mokytojos V. Jagaudienės paruoštas pradinių klasių mokinių chorelis ir vyresniųjų klasių merginų ansamblis, šoko mažieji ir vyresnieji gimnazijos šokėjai, kuriuos rengė choreografijos mokytojas R. Vaišnoras. Rajono meninio skaitymo konkurso dalyvė G. Šaltytė ir laureatė L. Rastokaitė skaitė prozos tekstus apie šeimą, meilę gamtai. Kudirkai beliko pasidžiaugti, kad turime tokią gražią kalbą, nors ji nepatenka į populiariausių pasaulio kalbų šimtuką. Skambėjo skaitovų skaitomi gražiausi Kudirkos eilėraščiai, o jo žodžiai ,,Kelkite, kelkite, kelkite, kelkite“ puošė sceną ir skambėjo kaip raginimas mylėti tėvynę, kovoti už ją, nes ji yra žmogaus pradžia ir pabaiga. ,,Kur prasided tievyni, tin prasided i žmuogus, kur ana pasibaig, stuoj žmuogaus sutemas“, – teigė Žemaitė. Abiejų kartų buvo nutarta, kad tėvynė – tarsi dėlionė, iš mažų detalių sudėta į didelį paveikslą. Tos detalės, kaip teigė skaitovai, – tauta, žemė, kalba, gamta, šeima, dora, laisvė. Daugiau nei pamoką užtrukęs renginys baigėsi vieningai nuskambėjusia ,,Tautiška gieme“ ir rengėjų padėka dalyviams, svečiams ir žiūrovams.
Emilija Kvietkuvienė, mokytoja