Sveikatos priežiūros specialistas

Informacija atnaujinta 2022-09-05

Sveikatos priežiūros specialistė Liveta Anglickienė

Sveikatos priežiūros mokykloje tikslas – padėti mokiniams saugoti ir stiprinti sveikatą, organizuojant ir įgyvendinant priemones, susijusias su ligų ir traumų profilaktika.

Sveikatos priežiūros mokykloje uždaviniai:

1. Užtikrinti sveikatos priežiūros kokybę, kuriant sveiką aplinką mokykloje, stiprinant mokinių sveikatą, šalinant rizikos veiksnius, galinčius sukelti ligas;

2. Formuoti teisingą mokinių požiūrį į savo sveikatą ir ugdyti sveikos gyvensenos įgūdžius;

3. Numatyti priemones ligoms ankstyvuoju laikotarpiu įtarti ir užkirsti joms kelią;

4. Pirmosios medicinos pagalbos teikimas ir koordinavimas. 

Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazijos mokinių sveikatos rodiklai

DARBO GRAFIKAS

2022-2023 m.m.

I aukštas  4 kab.

Savaitės dienos	Darbo laikas		Pietų pertrauka
Pirmadienis	–		–
Antradienis	8.00-15.30		12.00-12.30
Trečiadienis
Ketvirtadienis	8.00-15.30		12.00-12.30
Penktadienis	–		–

************

Vasara – pats smagiausias metų laikas, kuomet laukia atostogos, draugai, gamta ir pramogos. Kiekvienais metais, atšilus orams, žmonės traukia prie atvirų vandens telkinių atsigaivinti nuo karštų saulės spindulių. Tačiau per žiemą neretas pamiršta elementarias maudymosi taisykles ir tykančius pavojus tiek vandenyje tiek prie vandens, todėl nepamirškime saugoti save ir šalia esančius.

Saugus elgesys:

• Neplaukiokite vieni. Jei pradėtumėte skęsti, kartu plaukiantis žmogus galėtų jums padėti.
• Nesimaudykite už gylį ribojančių plūdurų. Būtina visada paisyti paplūdimyje esančių ženklų ir vėliavos įspėjimų.
• Į seklų ar nepažįstamą vandens telkinį iš pradžių visada reikia bristi, o ne nerti ar šokti. Nėrimas į vandenį galva į priekį yra viena dažniausių galvos ir kaklo traumų priežasčių.
• Nerekomenduojama maudytis po valgio.
• Jei kaitinotės saulėje, niekuomet staiga nešokite į vandenį. Pirmiau apsišlakstykite juo. Įkaitusį kūną staiga panardinus į vandenį, raumenis gali sutraukti mėšlungis. Jei vandenyje raumenis sutraukė mėšlungis, stenkitės nepanikuoti (net ir mėšlungio atveju galite valdyti galūnę), įtempkite raumenį ir plaukite į krantą.

Jei kitas žmogus skęsta, pirmiausia šaukitės pagalbos, atkreipkite kitų žmonių dėmesį, kvieskite gelbėjimo tarnybas. Įsidėmėkite, jog gelbėti skęstantį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai.

PAGALBOS TELEFONAS: 112

Parengė sveikatos priežiūros specialistė Liveta A.

 

Tuberkuliozė – kas tai?

Kas yra tuberkuliozė?

Tai infekcinė liga, pažeidžianti įvairius organus. Tinkamai negydant, gali išsivystyti aktyvi tuberkuliozės forma, kuria susirgus mirtingumas siekia apie 50 proc.

Kaip tuberkuliozė plinta?

Plinta oro lašeliniu būdu, tai reiškia, kad pagrindinis infekcijos šaltinis yra ligonis, sergantis tuberkulioze ir išskiriantis tuberkuliozės mikobakterijas kalbėdamas, kosėdamas, čiaudėdamas. Greta esantis sveikas žmogus gali įkvėpti tuberkuliozės mikobakterijas, patekusias į aplinką nuo sergančiojo. Nuo šios ligos neapsaugotas niekas, tačiau ne kiekvienas, turėjęs kontaktą su sergančiuoju, suserga tuberkulioze.

Kokios sąlygos lemia susirgimą šia liga?

Šia liga susirgti galima jei yra prastos gyvenimo ir mitybos sąlygos, nenormuotas darbo krūvis, žalingi įpročiai.  Dėl šių priežasčių nusilpsta imunitetas ir žmogus suserga. Tai plačiausiai paplitusi infekcinė liga pasaulyje, stipriai susijusi su socialinėmis ir ekonominėmis problemomis (skurdu, nedarbu, alkoholizmu, narkomanija, ŽIV / AIDS), nepakankama tuberkuliozės profilaktika, pavėluota diagnostika.

Kada būtina pasitikrinti?

Manoma, kad vienas sergantysis atvira tuberkuliozės forma per metus gali užkrėsti iki 10-15 sveikų asmenų. Tuberkulioze suserga imlus (jautrus) bakterijai žmogus.

INFORMACIJA APIE KRAUJOSPŪDĮ IR JO MATAVIMĄ

Kaip išsivysto hipertenzija arba hipotenzija?

Kraujospūdžio lygis reguliuojamas smegenyse, širdies veiklos ir kraujagyslių centre, ir pritaikomas prie esamų sąlygų, atsižvelgiant į nervų sistemos atsaką. Reguliuojant kraujospūdį, kinta širdies susitraukimų dažnumas bei stiprumas ir kraujagyslių skersmuo (kraujagyslių sienelių lygiųjų raumenų susitraukimo laipsnis). Širdies ciklo metu kraujospūdžio lygis keičiasi periodiškai: susitraukimo metu reikšmė didžiausia (sistolinis kraujospūdis), o diastolės pabaigoje reikšmė mažiausia (diastolinis kraujospūdis). Siekiant išvengti pavojingų ligų išsivystymo, kraujospūdžio rodikliai turėtų būti tinkami.

Koks kraujospūdžio rodiklis tinkamas?

Kraujospūdžio rodiklis per aukštas, jei diastolinis kraujospūdis poilsio metu viršija 90 mmHg arba sistolinis kraujospūdis viršija 140 mmHg. Tokiu atveju turėtumėte nedelsdami pasikonsultuoti su gydytoju. Ilgai išliekantis tokio lygio kraujospūdis kelia pavojų žmogaus sveikatai, nes padidėja kraujagyslėms daroma žala.

Jei sistolinis kraujospūdis siekia nuo 140 iki 160 mmHg arba diastolinis kraujospūdis siekia nuo 90 iki 100 mmHg, pasikonsultuokite su savo gydytoju. Po to turėtumėte reguliariai matuotis kraujospūdį savarankiškai. Jei rodikliai per maži, t. y. sistolinis kraujospūdis nesiekia 100 mmHg arba diastolinis kraujospūdis nesiekia 60 mmHg, taip pat turėtumėte pasikonsultuoti su gydytoju. Net jei kraujospūdžio rodikliai atitinka normą, kraujospūdį rekomenduojama matuotis reguliariai. Taip galėsite pastebėti kraujospūdžio pakitimus ankstyvoje stadijoje ir imtis atitinkamų priemonių. Jei pacientas gydomas nuo hipertenzijos arba hipotenzijos, kraujospūdį reikia matuoti reguliariai, tuo pačiu dienos metu, o matavimo rezultatai turi būti fiksuojami ir vėliau parodomi gydytojui.

Niekada nekeiskite gydytojo išrašytų vaistų dozės savarankiškai pagal gautus matavimo rezultatus.

KAIP TEISINGAI IŠMATUOTI KRAUJOSPŪDĮ

Prieš matuojant:

• prieš matuojant kraujospūdį draudžiama valgyti, rūkyti ir atlikti veiksmus, kuriems reikia fizinių pastangų, nes visi šie veiksmai daro poveikį matavimo rezultatams. Prieš matuodami kraujospūdį, turite atsipalaiduoti;
• maždaug 10 minučių pasėdėkite ant kėdės ramioje aplinkoje;
• kraujospūdis visada turi būti matuojamas ant tos pačios rankos;
• matuokite kraujospūdį reguliariai, kiekvieną dieną tuo pačiu metu, nes kraujospūdis kinta visą dieną.

Parengė sveikatos priežiūros specialistė Liveta Anglickienė.

Ką reikia žinoti apie elektronines cigaretes 

Visuomenė neturėtų aklai pasitikėti skleidžiama prieštaringa, tyrimais nepagrįsta informacija – būtina atsižvelgti į Pasaulio sveikatos organizacijos bei kitų tabako kontrolės organizacijų skatinimą elgtis apdairiai ir susilaikyti nuo elektroninių cigarečių įsigijimo ir vartojimo, nes jų saugumas ir vartojimo pasekmės, deja, nėra ištirtos.
Elektroninė cigaretė – į įprastą cigaretę panašus elektroninis inhaliatorius, skirtas specialių tirpalų garinimui. Taip imituojamas tabako cigaretės rūkymas. Dažniausiai elektroninė cigaretė yra pagaminta iš kaitiklio, kapsulės, kurioje yra skystis, ir maitinimo elemento. Elektroninės cigaretės yra pripildomos specialaus skysčio, kurį dažniausiai sudaro propilenglikolis, glicerolis, aromatinės medžiagos ir nikotinas. Nikotino kiekis elektroninėse cigaretėse yra labai skirtingas – teigiama, jog vienose nikotino nėra išvis, o kitose – nikotino kiekis siekia net iki 48 mg/ml.

Rūkant elektronines cigaretes yra įkvepiami ir išpučiami garai, o ne dūmai, todėl nelieka nei nemalonaus kvapo, nei pelenų, dantys ir pirštai nepagelsta. Vis dėlto elektroninių cigarečių teikiama nauda gali būti apgaulinga. JAV maisto ir vaistų administracijos atlikti tyrimai parodė, kad elektroninėse cigaretėse yra randama kancerogeninių ir kitų nuodingų medžiagų, keliančių pavojų inkstų veiklai, nervų ir kvėpavimo sistemoms.

Nors tyrimų apie ilgalaikes elektroninių cigarečių rūkymo pasekmes trūksta, duomenų apie trumpalaikius jų rūkymo padarinius ir sukeliamus simptomus – vis daugiau. Tyrimai atskleidžia, kad elektroninių cigarečių vartotojai skundžiasi net 12 organizmo sistemų sutrikimų simptomais pradėjus vartoti elektronines cigaretes ar praėjus savaitei nuo vartojimo pradžios. Dažniausiai jaučiami nemalonūs kvėpavimo ir nervų sistemos sutrikimų simptomai, burnos ir gleivinės pakenkimai. Elektroninių cigarečių vartotojai skundžiasi pakilusiu kraujo spaudimu, galvos skausmu ir svaigimu, nemiga, nerimu, drebuliu, sausu kosuliu, pasunkėjusiu kvėpavimu ir kita.

Parengė sveikatos priežiūros specialistė Liveta Anglickienė.

ALKOHOLIO ŽALA SVEIKATAI

Alkoholis yra slopinanti cheminė medžiaga, mažinanti smegenų darbingumą. Alkoholio poveikis panašus į migdomųjų vaistų, todėl jis gali slopinti savikontrolę bei mažinti gebėjimą atlikti paprastas užduotis.

Tarp alkoholį vartojančių asmenų dažnesni kepenų pažeidimai, kepenų cirozė, kasos sutrikimai, širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, inkstų, šlapimo takų uždegiminės ligos. Alkoholis nepataisomai suardo endokrininę sistemą, didina diabeto riziką. Silpstantis imunitetas lemia ir didesnį jautrumą infekcijoms. Nėra saugios dozės ar kiekio, bet kokio kiekio alkoholio vartojimas daro žalą – kuo daugiau vartojama, tuo didesnė žala patiriama.

Parengė sveikatos priežiūros specialistė Liveta Anglickienė.

Kas yra stresas?

Stresas yra vidinė reakcija į įvykius ir aplinkybes, kuriuos yra susijusios su pakitimais mūsų gyvenime.

Streso valdymo būdai:

• Gerai išsimiegokite. Miego trūkumas trukdo Jums būti produktyviais, būna sunkiau susikaupti ir mokytis.
• Praktikuokite vizualizaciją. Tai yra lengva ir efektyvu. Vizualizacijos padės nusiraminti ir „išjungs“ stresą.
• Reguliariai mankštinkitės. Tai yra sveikiausias būdas atpalaiduoti protą. Tai padės gyventi ilgiau ir labiau džiaugtis gyvenimu.
• Darykite kvėpavimo pratimus. Kai kūnas yra streso būsenoje, dažnai nemąstote taip gerai, kaip galėtumėte.
• Užsiimkite progresyviu raumenų atpalaidavimu. Tai galite daryti egzamino metu, prieš miegą ir bet kada, kai reikia.
• Klausykitės muzikos. Kol mokotės, susikaupti padės klasikinė muzika, prabusti – energinga muzika, o atsipalaiduoti galite klausydami mėgstamų lėtų melodijų.
• Netvarka kelia stresą ir mažina produktyvumą, todėl palaikykite tvarką savo mokymosi zonoje.
• Sveikai maitinkitės. Jūsų dieta gali pagerinti Jūsų smegenų darbą arba jį apsunkinti.
• Išbandykite savihipnozę. Savihipnozė yra efektyvus streso mažinimo ir produktyvumo didinimo būdas.
• Mąstykite pozityviai. Optimistinis mąstymas sukuria geresnes aplinkybes. Šis įprotis pagerins sveikatą, santykius ir netgi pažymius!

Parengė visuomenės sveikatos specialistė Liveta Anglickienė.

***

 

Rugsėjo 29 d. minima Pasauline širdies diena. Minėtinos dienos tikslas – mokyti žmones, kad pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai yra rūkymas, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, netaisyklinga mityba bei mažas fizinis aktyvumas. Kiti rizikos veiksniai, turintys įtakos širdies ir kraujagyslių ligoms vystytis, yra antsvoris, nutukimas, cukrinis diabetas, piktnaudžiavimas alkoholiu ir psichinis bei socialinis stresas.

Net 80 proc. priešlaikinių mirčių dėl širdies ir kraujagyslių ligų galima būtų išvengti, jei būtų kontroliuojami keturi pagrindiniai rizikos veiksniai – rūkymas, nesveika mityba, fizinis pasyvumas bei žalingas alkoholio vartojimas.

Pasižadėkime  rūpintis savo ir aplinkinių širdimi!

Informaciją pagal https://www.sveikatosbiuras.lt/lt/naujienos/pasauline-sirdies-diena-2019-m-pazadas-sirdziai-18515.html parengė sveikatos priežiūros specialistė Dalia Janušauskienė