Visi, kas domisi Kražių istorija, žino du svarbiausius miestelio įvykius – Jėzuitų kolegijos veiklą ir Kražių skerdynes. Bendras Vilniaus universiteto istorijos fakulteto ir gimnazijos tikslas patyrinėti Kražius tarpukariu gimė sausio 26 d. respublikinės konferencijos metu. Sumanymas vedė ne prie archyvų, o pas miestelio gyventojus, kurie prisimena gyvus tarpukario įvykius, žmones.
„Pasakojimai apie tarpukarį Kražiuose“ – taip pavadinta vasaros stovykla, kuriai finansinę paramą skyrė Kelmės rajono savivaldybė, iniciatyvomis parėmė Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centras. Be vyresniųjų klasių mokinių, kurie domisi istorija, etnine kultūra, prie stovyklautojų prisijungė keturi universiteto studentai su Istorijos fakulteto prodekanu docentu Salvijumi Kulevičiumi. Kruopščiai iš anksto suplanuotos veiklos sudarė sąlygas stovyklautojams ne tik prasmingai praleisti laiką, bet ir surinkti daug medžiagos. Kražių miestelio 1918-1940 metų paveldas – istoriniai įvykiai, kultūra, žmonės – buvo išgirsti iš Edvardo Dirmeikio, Juozapo Kalniko, Jadvygos Stonienės, Salomėjos Terleckienės, Teresės Veidaitės, Julijos Žibutienės, Danutės Jurgilienės, Danutės Ambrozaitienės, Zofijos Jocytės, Emilijos Zakarienės, Aldonos Šniaukštienės atsiminimų. Savo mamos Aldonos Čekavičienės atsiminimais pasidalino sūnus Marijus. Susitikę su pateikėjais jaunieji tyrėjai – studentai ir mokiniai – pirmiausia teiravosi apie jų asmeninį santykį su tarpukariu, domėjosi šeimų padėtimi, aplinka, buitimi, net valgiais. Atskleista daugybė įdomių faktų: vyriausiai pasakotojai Z. Jocytei dainų šventėje Kaune teko matyti prezidentą Antaną Smetoną, įdomu išgirsti, kaip pasakotojai vertina kražiškių pasaulį šiandien. Kiti tyrimų aspektai – valdžios ir savivaldos, kultūros įstaigos ir organizacijos. Ne vienas pasakotojas prisiminė Kražių šaulius, pavasarininkus, net laisvamanius (beje, stovyklautojams pavyko Kražių kapinėse rasti vieno jų kapą). Kalbinant senjorus tautinių ir religinių bendrijų tema, išskirtinis dėmesys buvo skirtas Kražių žydų veiklai ir tragedijai. Nemažai dėmesio projekto veikloje buvo skirta Kražių tarpukario architektūrai, konkretiems pastatams. Vienas jų – mokytojų seserų Stanislavos Petrusevičiūtės ir Michalinos Venclauskienės gyvenamasis namas, pastatytas 1936 metais ir iki šiol išlaikęs daug unikalių detalių. Pastatas šiandien yra verslininko, iš Kražių kilusio Vidmanto Foko nuosavybė. Vidmanto tikslas – restauruoti namą, išsaugojant jo autentiškumą, paskirti jį visuomenės poreikiams.
Be kasdienių susitikimų su senjorais, projekto dalyviai laisvalaikiu keliavo į Tytuvėnus, jodinėjo žemaitukais M. Čekavičiaus viensėdyje, aplankė Kražių ir apylinkių istorinius paminklus. Stovyklos refleksijai buvo pasirinktas draugystės vakaras Medžiokalnyje. Docentas S. Kulevičius, apibendrindamas savaitės veiklą Kražiuose, teigė, kad tai buvo puikiai visomis prasmėmis ir visais aspektais įvykusi ekspedicija. „Greta teigiamų emocijų radome ir reikalingos medžiagos. Tad dabar lauks ilgas darbas su medžiaga“, – teigia svečias. Tęstiniai darbai, pažįstant tarpukario Kražius, laukia ir kražiškių.
