Diena, kuri pabudino Žemę…
Pavasaris niekur neskuba. Pavasario visi laukiame, ypač tos įsimintinos Žemės dienos, kai sugrįžta paukščiai, kai gali išgirsti švilpaujančius varnėnus prie namų ar šaižiai klykaujančias gerves raistuose…
Gražiai Žemės diena minėta visoje Lietuvoje. Ta diena prasmingai prisiminta ir Kražių gimnazijoje, miestelio bendruomenėje.
Gimnazijos 1gb klasės vaikinai, padedant jų auklėtojai V. Garbenienei, bei Kražių girininkijos girininkui Z. Laurinavičiui, kėlė inkilus prie mokyklos esančiame parkelyje, vėliau, lydimi malonios pavasario saulutės, juos kabino Medžiokalnyje.
Minėdami Žemės dieną, Kražių gimnazijos 5-7 klasių mokiniai aktyviai dalyvavo viktorinoje „Mylėkime Žemę, kaip myli ją Saulė“, kurioje reikėjo paklausyti ir įspėti paukščių balsus, sukurti palinkėjimą ar pasveikinimą Žemei, padaryti jai pasą, atsakyti į klausimus, rasti tinkamiausią sprendimą pateiktose situacijose. Taip pat visi viktorinos dalyviai prisiekė išsaugoti tyrą orą, švarius vandenis, nedeginti pernykštės sausos žolės, neteršti aplinkos popieriais, plastiku.
Panaši viktorina vyko ir Kražių gimnazijos Karklėnų pagrindinio ugdymo skyriuje. Be to, Karklėnų mokyklos mokiniai ir mokytojai tą dieną išradingai stebėjo saulė užtemimą.
Vakare, Grumblių kaime, ant Vyšnių kalno, dalis Kražių gimnazijos moksleivių drauge su savo tėveliais bei svečiais, atvykusiais iš Kelmės, pakilia nuotaika palydėjo saulę, nors ši taip ir nepasirodė iš pilkų debesų.
Kražių seniūnijos Skruzdėlynės kaimo ekologinio ūkio savininkas Marius Čekavičius, propaguojantis senąją žemaičių istoriją, kalno viršuje įkūrė ugnį. Kelmiškis, etninės kultūros specialistas Valdas Rutkūnas, kartu su visais susirinkusiais linksmai paminėti pavasario lygiadienio, pagarbino ugnies deivę Gabiją. Netrukus kiekvienas turėjo persiversti per kartį, kuri simbolizuoja virsmą iš tamsos į šviesą.
Gražu nuo kalno buvo stebėti tolumoj snūduriuojančius Kakarykalnį, Vedeikalnį, Šatriją, Medvėgalį, Girgždutę, dar maloniau – visų gerą nuotaiką…
Kai vakaro sutemos klojo pavasariu bundančią žemę, o gervės netoliese skardeno, visi buvę ant Vyšnių kalno, grįžo į Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centrą, kur vyko nuotaikinga etnografinė vakaronė, skirta Kukučio metams. Vakaronėje skambėjo liaudies dainos, buvo šokami folkloriniai šokiai. Kas norėjo galėjo atsigaivinti beržų sula, gira ar pušų spyglių limonadu, paskanauti gardžiais lašinukais ar sumuštiniais.
Vakaronės dalyviai vieni kitiems linkėjo taikos, sveikatos, bendruomeniškumo, šilumos, meilės. Truputį apmaudu, kad į šią liaudišką vakaronę nedaug atėjo kražiškių…
Jonas Lipskis, mokytojas
