Naujienos

2024 m. vasarą Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazija ir Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas organizavo sakytinės istorijos ekspediciją, skirtą Kražių miestelio tarpukario laikotarpio miestelietiškosios istorijos, kultūros ir paveldo tyrimams, o taip pat miestelietiškosios tapatybės paieškoms. Lapkričio 21 d. gimnazijos atstovės buvo pakviestos į miestelių antrą seminarą/konferenciją (pirma vyko sausio 26 d. Kražiuose) „Tarpukario Lietuvos miestelėnų kultūros ir paveldo paieškos“, kuri vyko Vilniaus universitete. Ekspedicijos dalyvės moksleivės Emilija G. ir Saulė V., vadovaujamos mokytojos Emilijos K., pristatė ekspedicijos medžiagą ir savo įspūdžius – gyvus miestelietiškojo gyvenimo liudijimus. Gimnazijos direktorė Rita Andrulienė tarė sveikinimo ir padėkos žodžius konferencijos ir ekspedicijos rengėjams, rėmėjams.

Gimnazijos bendruomenė paminėjo Tolerancijos dieną. Dar prieš lapkričio 16 klasių mokiniai gamino vėjo malūnėlius – šiųmetės Tolerancijos dienos simbolį. Per penktą pamoką 5-4g klasių mokiniai dalyvavo renginyje – iniciatyvoje „Permainų vėjas“. Socialinė pedagogė Sanida K. susirinkusiems papasakojo, kad Tarptautinė tolerancijos diena minima nuo 1995 m. UNESCO sprendimu. 1996 m. šventę minėti paskatino ir Jungtinių tautų organizacija. Šią dieną skatinama atkreipti visuomenės dėmesį į skirtingų nuomonių, skirtingų tautybių žmonių, sergančiųjų ir turinčių problemų toleranciją. Įvairiose šalyse organizuojami renginiai, skirti ugdyti toleranciją, pakantumą, gebėjimą suprasti kitus, kantrybę. Šiemet gimnazija pasirinko Tolerancijos dieną prisiminti seniūnijos teritorijoje gyvavusias ar gyvuojančias religines bendruomenes. Jas pranešimu pristatė 6 kl. mokiniai (mokytoja Nijolė P.). Didžiausia religinė bendruomenė, kuri XX a. 4 dešimtmetyje sudarė pusę Kražių miestelio gyventojų, buvo žydai. Žydai Kražiuose ženkliai prisidėjo prie miestelio raidos ir klestėjimo – čia veikė didžiuliai turgūs, dvi medinės sinagogos, kitos tautinės organizacijos. Tačiau stipri ir didelė Kražių žydų bendruomenė XX a. viduryje išnyko, o apie ją dabar mažai ką žino ne tik atvykstantys turistai, bet ir vietos gyventojai. Pranešimą „Kražių žydų folklorinis vertinimas“, parengtą pagal miestelio gyventojų prisiminimus, pristatė 8 kl. mokiniai (mokytoja Emilija K.)

Idėja Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazijoje surengti žaidimą „Myliu Kražius“ gimė po mokinių ir mokytojų apsilankymo Lietuvos televizijoje, kur dirba gimnazijos Garbės galerijos narys Gintaras Tamkus. Sumanymui pritarė išvykos dalyviai – 1g klasės mokiniai, kurie, be kitų dalykų, mokosi etninės kultūros. Ir, žinoma, gimnazistės merginos, kurios kasmet rengia tautosakos tiriamuosius darbus, dalyvauja Jaunųjų filologų konkurse, Etninės kultūros olimpiadoje rajone, regione, respublikoje.

Spalio 25 d. 5-4g klasių mokiniai rinkosi į aktų salę, kur žaidime „Myliu Kražius“ dalyvavo ne tik jie patys, bet ir tėvelių ir mokytojų atstovai. Vertinimo komisijoje dirbo Kražių seniūnijos seniūnas Rolandas Karčiauskas, seniūnaitė Vaida Gedminienė, gimnazijos direktorė Rita Andrulienė, mokytoja Gintarė V., devintokas Adrijus K. Žaidimo užduotys komandoms – raudoniesiems ir geltoniesiems (jos puošėsi televizijos padovanotais geltonais ir raudonais marškinėliais) ir žiūrovams padėjėjams – pačios įvairiausios: klausimai apie Kražių seniūnijos architektūros, kultūros, gamtos objektus – juos reikėjo ne tik žinoti, bet ir pažymėti seniūnijos žemėlapyje. Po to komandos turėjo paaiškinti žemaičių dūnininkų tarmės žodžius. Ką reiškia žodžiai saidris, myga, paišinas, kinis, kantinas ir kiti lengviau spėjo vyresnieji – mokinių mamos ir mokytojai. Sugedusios telefono užduočiai buvo parinkti tekstai-ištraukos iš Kražių seniūnijos gyventojų atsiminimų, užrašytų mokinių. Kražių 771 gimtadienyje komandos puošėsi šventinėmis kepurėlėmis, atsakė į klausimus apie žymias miestelio ir seniūnijos asmenybes, jų darbus, nuopelnus. „Daugiau-mažiau“ – tai rungtis, susijusi su skaičiais. „Tiek daug skaičių apie Kražius aš tikrai nežinau“, – renginio pabaigoje juokavo seniūnas R. Karčiauskas.

Kitos dvi rungtys buvo susijusios su muzika. Mokytoja Akvilė S. parengė muzikines užduotis, pati dainavo su salės žiūrovais ir žaidimo dalyviais. Aktyviausi žiūrovai taip uždirbo papildomų taškų savo komandoms. Dvi pamokas užtrukęs žaidimas buvo tikra istorijos, kultūros ir muzikos šventė. Jos nugalėtojai – dvi komandos – buvo apdovanotos gimnazijos pagrindiniu prizu – marškinėliais su simboliniu užrašu „Aš myliu Kražius“. Seniūnas visoms klasėms įteikė savo ir Kražių bendruomenės pirmininkės Linos Mikalajūnaitės pasirašytus padėkos raštus.

Žaidimo rengėjos – mokytojos Vaida A., Akvilė S. ir Emilija K. – dėkingos aktyvioms mamoms Loretai Masiulienei, Jurgitai Liekienei, Kristinai Bertašienei, Linai Macijauskienei. Ir visiems kitiems už pastangas geriau pažinti gimtąjį kraštą, domėjimąsi jo paveldu ir šiandiena, asmenybėmis ir jų darbais.

Daugiau nuotraukų…

Spalio 23 d. Kelmės sporto centre vyko futbolo 5×5 varžybos. Mūsų gimnazijos mergaitės iškovojo pirmąją vietą ir teisę atstovauti rajoną zoninėse varžybose. Rezultatyviausios mūsų komandos žaidėjos buvo Luknė K. (8 kl.) ir Tėja B. (7 kl.).

Fizinio ugdymo mokytojas Virginijus S.

Dar prieš pamokas į mokytojus sveikinimo žodžiais kreipėsi abiturientai. Šventės kaltininkų veidus nušvietė šypsenos, o rankose pražydo rožių žiedai. „Pamokos kitaip“ – taip galima pavadinti spalio 4 d. Abiturientai, suderinę su dalykų mokytojais pamokų turinį, ėmėsi mokytojavimo. Nauja patirtis ne tik jiems, bet ir jų mokiniams (sako, ne visiems pavyko išlaikyti rimtį, vykdyti nurodymus, atlikti užduotis). Per ketvirtą pamoką – tradicinė šventė mokytojams aktų sakėje. Čia susirinkę atliko linksmas Mokinių tarybos parengtas užduotis, klausėsi sveikinimo tekstų. Su garbingais pedagoginio darbo jubiliejais buvo pasveikintos mokytojos Dalia B. ir Audronė T., taip pat gimnazijos direktorė Rita A. Išrinktas ir pasveikintas Metų mokytojas – Virginijus S. O kaip be vaišių karaliaus – torto! Buvo ir jis, kaip ir vakarinis renginys Šiauliuose su dainininku Algimantu Butnoriumi. O iš abiturientų teko išgirsti vienareikšmišką atsakymą: „Mokytoju niekada nebūsiu. Tai labai sunkus darbas!“

Rugsėjo 25 dieną gimnazijoje organizuota integruota sportinė diena „Sveikatingumo diena“ 5-2g klasių mokiniams. Gimnazijoje mokiniai dalyvavo netradicinėse orientacinio sporto varžybose. Po pietų kartu su klasių auklėtojais ir dalykų mokytojais iškeliavo į Medžiokalnį. Ten dalyvavo orientacinio sporto, linksmųjų užduočių ir virvės traukimo varžybose. Susumavus visų rungčių rezultatus pirmą vietą iškovojo 1g klasė, antri liko septintokai, o treti – aštuntokai. Sveikatingumo dieną organizavo fizinio ugdymo mokytojas Virginijus S., o jam teisėjauti padėjo mokytojos Audronė P, Jolanta B. ir Vaida A.

Daugiau:

https://www.facebook.com/photo/?fbid=1018722643377818&set=pcb.1018723540044395

ATMINTINĖ MOKYKLOMS

Visi, kas domisi Kražių istorija, žino du svarbiausius miestelio įvykius – Jėzuitų  kolegijos veiklą ir Kražių skerdynes. Bendras Vilniaus universiteto istorijos fakulteto ir gimnazijos tikslas patyrinėti Kražius tarpukariu gimė sausio 26 d. respublikinės konferencijos metu. Sumanymas vedė ne prie archyvų, o pas miestelio gyventojus, kurie prisimena gyvus tarpukario įvykius, žmones.

„Pasakojimai apie tarpukarį Kražiuose“ – taip pavadinta vasaros stovykla, kuriai finansinę  paramą skyrė Kelmės rajono savivaldybė, iniciatyvomis parėmė Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centras. Be vyresniųjų klasių mokinių, kurie domisi istorija, etnine kultūra, prie stovyklautojų prisijungė keturi universiteto studentai su Istorijos fakulteto prodekanu docentu Salvijumi Kulevičiumi. Kruopščiai iš anksto suplanuotos veiklos sudarė sąlygas stovyklautojams ne tik prasmingai praleisti laiką, bet ir surinkti daug  medžiagos. Kražių miestelio 1918-1940 metų paveldas – istoriniai įvykiai, kultūra, žmonės – buvo išgirsti iš Edvardo Dirmeikio, Juozapo Kalniko, Jadvygos Stonienės, Salomėjos Terleckienės, Teresės Veidaitės, Julijos Žibutienės, Danutės Jurgilienės, Danutės Ambrozaitienės, Zofijos Jocytės, Emilijos Zakarienės, Aldonos Šniaukštienės atsiminimų. Savo mamos Aldonos Čekavičienės atsiminimais pasidalino sūnus Marijus. Susitikę su pateikėjais jaunieji tyrėjai – studentai ir mokiniai – pirmiausia teiravosi apie jų asmeninį santykį su tarpukariu, domėjosi šeimų padėtimi, aplinka, buitimi, net valgiais. Atskleista daugybė įdomių faktų: vyriausiai pasakotojai Z. Jocytei dainų šventėje Kaune  teko matyti prezidentą Antaną Smetoną, įdomu išgirsti, kaip pasakotojai vertina kražiškių pasaulį šiandien. Kiti tyrimų aspektai – valdžios ir savivaldos, kultūros įstaigos ir organizacijos. Ne vienas pasakotojas prisiminė Kražių šaulius, pavasarininkus, net laisvamanius (beje, stovyklautojams pavyko Kražių kapinėse rasti vieno jų kapą). Kalbinant senjorus tautinių ir religinių bendrijų tema, išskirtinis dėmesys buvo skirtas Kražių žydų veiklai ir tragedijai. Nemažai dėmesio projekto veikloje buvo skirta Kražių tarpukario architektūrai, konkretiems pastatams. Vienas jų – mokytojų seserų Stanislavos Petrusevičiūtės ir Michalinos Venclauskienės gyvenamasis namas, pastatytas 1936 metais ir iki šiol išlaikęs daug unikalių detalių. Pastatas šiandien yra verslininko, iš Kražių kilusio Vidmanto Foko nuosavybė. Vidmanto tikslas – restauruoti namą, išsaugojant jo autentiškumą, paskirti jį visuomenės poreikiams.

Be kasdienių susitikimų su senjorais, projekto dalyviai laisvalaikiu keliavo į Tytuvėnus, jodinėjo žemaitukais M. Čekavičiaus viensėdyje, aplankė Kražių ir apylinkių istorinius paminklus. Stovyklos refleksijai buvo pasirinktas draugystės vakaras Medžiokalnyje. Docentas S. Kulevičius, apibendrindamas savaitės veiklą Kražiuose, teigė, kad tai buvo puikiai visomis prasmėmis ir visais aspektais įvykusi ekspedicija. „Greta teigiamų emocijų radome ir reikalingos medžiagos. Tad dabar lauks ilgas darbas su medžiaga“, – teigia svečias. Tęstiniai darbai, pažįstant tarpukario Kražius, laukia ir kražiškių.